Aš ir Vilnius Challenge

Mano rytas prasideda su Vilnius Challenge. Aš einu miegoti su Vilnius Challenge. Vilnius Challenge dažnai atima iš manęs pusryčius, pietus ir/ar vakarienę. Vilnius Challenge neleidžia man miegoti. Aš ir Vilnius Challenge dėl to dažnai pykstamės. Jis tarsi daug reikalaujantis, aikštingas vaikas. Labai mylimas vaikas.

 

Darbas prie tokio projekto užtikrina, kad gyvenime niekada nepasijaus rutinos kvapo. Taip pat suteikia garantiją, kad laiko planavimas taps beveik neįmanomas – dienotvarkė nenuspėjama ir chaotiška, o staigiai atsirandančios net mažiausios Vilnius Challenge mažylio užgaidos tuoj pat reikalaus viso mano dėmesio ir energijos.

 

Tarsi motina savo pirmagimiui, aš Vilnius Challenge noriu visko, kas yra geriausia – geriausių trasų, įdomiausių rungčių, nuostabiausio internetinio puslapio, aiškiausiai pateiktos informacijos, geidžiamiausių prizų ir plačiausių dalyvių šypsenų.

 

Tai, kas šiandien atrodo labai gerai, po savaitės nublanksta – atrodo, kad galėjo būti dar geriau. Vilnius Challenge yra milžiniškas vaikas – jis visko nori, jo užmojai yra grandioziniai, o mintys susivėlusios. Dažnai nutinka taip, kad visus elementus tampa sunku suvaldyti – neįmanoma visko nuspėti iš anksto. Kažkas sugriūva. Tada liūdime abu – ir aš, ir Vilnius Challenge. Mes abu stengiamės, kad būtų puikiai, tačiau kažkas nutiko ne taip.

 

Aš ir Vilnius Challenge gyvename tuo, kad renginio dalyvis patirtų tikrą nuotykį, kad fainai praleistų dieną, kad jam būtų linksma ir tuo pačiu sunku. Juodos trasos dalyviams gali būti ir labai sunku. Iššūkiai yra geras dalykas – jie stumia mus pirmyn. Tačiau rytas po renginio dažnai būna liūdnas. Aš ir Vilnius Challenge norime ištarti vienas kitam „sudie“. Tiek neigiamos energijos, kiek sugeneruojama po renginio nelinkiu niekam. Tai juoda juoda diena. O viskas kas buvo gerai, galbūt net puikiai nugulė po vakar dienos dulkėmis. Teliko tamsi tuštuma širdyje, kad ir vėl visko, ką darei labai labai gerai buvo negana…

 

Bet Vilnius Challenge yra labai mylimas vaikas. Net po tų juodų dienų mes kartu stojamės, užsiklijuojam, kad ir nelabai tikras, šypsenas ir einam pirmyn. Taip nuėjome jau labai toli – mano vaikas didžiausias pasaulyje multi-sporto renginys. Kasmet jis ne vien auga dalyvių skaičiumi, bet ir tampa įdomesnis ir kokybiškesnis. Kito tokio nėra niekur.

 

Manau visi auginantys panašius vaikus puikiai mane supras, o tiems, kam atrodo labai paprasta auginti tokį vaiką siūlau pamėginti. Auginkite savo projektus ir traukite, stumkite, tempkite juos, kad jie būtų didžiausi, geriausi ir nuostabiausi – suprasite, kaip tai yra sunku, kaip kartais skauda ir kaip atsiranda dienų, kai norisi viską mesti.

 

Aš ir Vilnius Challenge linkime pačių geriausių įspūdžių šių metų renginyje. Mums jis bus pats geriausias, nes geresnių dar nebuvo. Aš jį mylėsiu tokį, koks jis bus. Tikiuosi, kad tas rytas po renginio kasmet bus vis šviesesnis, tikiuosi, kad dalyviai šiemet prie starto linijos ir finiše turės daug šypsenų. Gerų jums įspūdžių – susitiksime birželio 6-ą!